Pradėjau nuo paprasto klausimo: o kas jei maiste bus mažiau cukraus? Ne todėl, kad „reikia“, o iš smalsumo. Ar maistas taps nuobodus? Ar aš apskritai pajusiu skirtumą?
Pirmieji bandymai
Pirmas eksperimentas buvo obuolių pyragas. Įdėjau perpus mažiau cukraus. Rezultatas nustebino — obuoliai patys atskleidė savo saldumą, o cinamonas ir vanilė tapo ryškesni. Tai buvo pirmas atradimas: kai cukraus mažiau, kiti skoniai turi daugiau erdvės.
Prieskoniai vietoj cukraus
Pradėjau tyrinėti prieskonius. Kardamonas, žvaigždinis anyžius, gvazdikėliai. Vietoj to, kad barstyčiau cukraus, maliau šviežius prieskonius. Kepti morkos su kardamonu ir apelsinų žievelėmis tapo desertu. Morkos pačios tapo saldesnės kepant.
Ilgas kepimas
Dar vienas atradimas — lėtas kepimas. Kai daržoves ar vaisius kepi žemoje temperatūroje ilgai, jie natūraliai karamelizuojasi. Svogūnai, morkos, burokėliai, obuoliai atskleidžia savo gilius skonius be jokio cukraus.
Po kelių mėnesių pastebėjau, kad mano skonio receptoriai pasikeitė. Saldainiai iš parduotuvės tapo per saldūs. Pradėjau jausti, kaip cukrus užgožia subtilius niuansus.
Šie eksperimentai nėra apie taisykles. Jie apie smalsumą. Kiekvieną savaitę bandau kažką naujo — ir kiekvienas bandymas palieka pėdsaką.